Paskutiniai „Nematomųjų sostų“ skyriai kelia patį pamatiniausią klausimą, kurio civilizacija gali vengti: ką iškeliame į aukščiausią vietą, kai nustojame savaime lenktis augimui? Knygos atsakymas yra tai, ką ji vadina vidine
„Nematomųjų sostai“ nesibaigia skundu. Ji baigiasi pasirinkimu, kaip suvokti. Į ateitį žvelgiančiuose paskutiniuose skyriuose knyga priešpriešina du būdus žiūrėti į žmogų. Vieną ji vadina nuspėjamu vaiku: žmogumi, suplokštintu iki spalvos
