Nemanau, kad ši knyga prasidėjo kaip argumentas. Veikiau ji prasidėjo kaip tokia paprasta žaizda, kad iš pradžių negalėjau jos įvardyti…
Man regis, žodžiai gali išgyventi pasaulius, kurie pirmiausia suteikė jiems galią. Jie keliauja iš amžiaus į amžių lyg nudilusios monetos, jų atvaizdai pusiau nusitrynę, bet vis dar…
Kai mėginu sekti dieviškosios galios istoriją atgal, link jos pradžios, nepradedu nuo karalių, raštų ar šventyklų. Pradedu nuo žmonių…
Palikdamas už nugaros pirmuosius ankstesnio žmonių gyvenimo aukurus, kapus ir šventuosius kraštovaizdžius, jaučiuosi einąs akmeninės ankstyviausių miestų geometrijos link…
Man regis, esama tokios nakties, kuri ypač priklauso dykumai. Tai ne švelni miškų naktis, kurioje lapai ir vanduo, rodos, kartu šnabžda…
Net ir atsekęs monoteizmo iškilimą, jaučiu, kad privalau sugrįžti prie tapytų graikų pasaulio kolonadų. Istoriškai ir vaizduotėje klasikinė…
Jei klasikinė antika galią dažnai mokė kalbėti proto, teisės ir imperijos kalba, tai viduramžių pasaulis mokė ją kalbėti dar gilesniu…
Kai įsivaizduoju save didingoje katedroje, suprantu, kaip šventa tvarka gali atrodyti tokia pilna, kad ištrina horizontą. Akmuo, šviesa, giedojimas ir…
Praėjusiame skyriuje praplėtęs žvilgsnio lauką, dabar vėl grįžtu prie Vakarų kelio. Čia kova dėl dieviškosios galios įgauna pavidalą, kuris padės formuoti…
Kai altoriai ima trupėti, sostas ilgai tuščias nelieka…
Kelionėje per dieviškosios galios istoriją vis grįžtu prie vieno paprasto suvokimo: kiekvienas amžius perkelia tai, kas šventa. Vienos tautos įsivaizdavo…
Sekdamas šią dieviškosios galios istoriją, prieinu akimirką, kai senasis tikėjimas garu, konkurencija ir savaime susitvarkančiomis rinkomis ima irti.…